- žavinimas
- 2 žavìnimas sm. (1) KII69, K, KŽ; CII69, Sut → 2 žavinti 1: Tūli maištai, abydos, gvoltai, žavinimai įsidugsinti gali MP120. Saulius dabar siausdamas grasojimais ir žavinimais prieš pasiuntinius Pono VlnE142. Karalienė dar vis pūtė kerštais ir žavinimais prieš Viešpaties mokytinius Ns1857,4. | Koleros liga, jau dabar į Mozūrų kampą nusitraukusi, tenai savo žavinimo darbą provija Kel1853, 8. ║ prk. naikinimas, žalojimas, žlugdymas: Tu dūsauji dėl žavinimo kalbos KlvD381. Šiaip pasiliks mūsų darbas, kas jis labai dažnai tūlų „veikėjų“ yra: tautos žavinimas Vd.
Dictionary of the Lithuanian Language.